Kaip 10 merginų jaunikio laukė

Kartą, vesdamas pamaldas bendruomenėje, aš paklausiau bažnyčos: Kiek laiko mes dar rinksimės sekmadieniais į pamaldas?
Jau metų metus žmonės ateina sekmadieniais į bažnyčią pabendrauti, surasti ramybę sieloms ir pasistiprinti žodžiais iš Dievo.
Kiek dar tai tęsis? Kas galėtų man atsakyti?
Populiariausias atsakymas buvo "Kol mirsime", "amžinai". Ir tik viena senelė atsakė: "Kol ateis Kristus". Argi nekeista, kad mes linkę greičiau sulaukti mirties nei Kristaus atėjimo?
„Kol ateis Kristus“ – yra labai geras atsakymas.

Žinote, jeigu mes pažvelgsime į tikėjimą, tai tampa aišku tai, jog jeigu mes tikime Dievu, tai mes tikime ir Jo Žodžiu nuo A iki Z. Kitaip sakant, jeigu mes tikime krikščionišku Dievu, o tai Yra žydų Dievas vardu Jahvė, kuris, mes tikime, sukūrė pasaulį ir mus, tai mes privalome tikėti viskuo, ką Biblija apie Jį rašo.
Jeigu tu sakai, kad esi krikščionis, tai reiškia, kad tu tiki, kad Dievas per 7 dienas sukūrė pasaulį, kad vyko tvanas, sunaikinęs beveik visą pasaulį. Tu tiki, kad Dievas pradžioje buvo pasirinkęs žydų tautą, kad ji neštų žinią apie Dievą šiam pasauliui, bet ji nepateisino visų lūkesčių. Tu tiki griežtu, bet labai mylinčiu ir gailestingu Dievu, kuris vis iš naujo duodavo šansą žydam, nors jie vis nusisukdavo nuo Dievo. Tu tiki pranašais, kurie dar senovėje pranašavo, kad į Žemę ateis Dievo sūnus. Tu tiki, kad Jis atėjo ir gyveno tarp mūsų, kad Jo vardas buvo Jėzus Kristus. Jei tu esi krikščionis, tu tiki, kad Jėzus gyveno stebuklingą gyvenimą, pilną ženklų ir išminties, kad Jis, vykdydamas Tėvo planą, mirė ant kryžiaus už tavo nusikaltimus, tu tiki, kad trečia dieną Jis prisikėlė, kad būdamas gyvas Jis pakilo į dangų. Tu tiki, kad vėliau vietoj savęs Jėzus atsiuntė Šventąją Dvasią, kuri rūpintųsi tikinčiaisiais. Taip pat tai reiškia, kad tu tiki, jog Kristus greitai vėl ateis, nes Jis tą žadėjo. Tu tiki, kad žmonės amžinybę leis tik dvejose vietose, viena iš jų vadinasi ugnies ežeru, o kita – Dievo Karalyste. Ir galiausiai tu tiki, kad gyvensi amžinai kažkurioje iš šių vietų ir tai priklauso nuo to, ką tu veiki gyvendamas.

Ar kiekvienas tikite tuo?
Jei netikite kažkuo iš minėtų dalykų, jus nesate krikščionis.

Kaip galima būti daktaru tikint, kad žmogus turi širdį ir smegenis, bet netikint, jog jis turi ir šlapimo pūslę ir inkstus? Greičiausiai nenorėtumėte gydytis pas tokį daktarą. ;) Nes tai nebe daktaras. Tai kažkas, bet ne daktaras.
Kaip galima būti policininku žinant ir įsitikinus tik tuo, kad mieste negalima viršyti 50km/val ir negalima bėgti per kelią ne vietoje, bet nenorėti pripažinti, jog reikia važinėti tik keliais, o ne šaligatviais?
Kaip galima būti fizikos mokytoju, tikint jog žemė yra apvali, kad vanduo pavirsta ledu, bet netikint gravitacijos ir išcentrine jėga?
Kaip galima būti politiku, tikinčiu jog darbo dienomis reikia ateiti į seimo rūmus, bet netikinčiu, jog valdžia priklauso paprastiems žmonėms?

Kitaip sakant, jeigu tu tiki, kad Jėzus kažkada gyveno ir mirė, bet netiki kad Jis prisikėlė ir vėl ateis skirtą dieną, tai tu nesi krikščionis.
Tuomet tu esi susikūręs savo Dievo įvaizdį ir turi savo asmeninį Dievą, kuriuo tu tiki, apie kurį tu viską supranti, kuris tau patinka ir tave tenkina.

Tačiau aš tikiu, kad dauguma čia esančių esame krikščionys. :) Ir todėl mes šiandien pakalbėsime apie tai, kuo tikime, bet dažnai pamirštame kaip tai mums svarbu.

000 000 000

Dievas sukūrė pasaulį su jo dėsniais ir žmones, kad galėtų bendrauti su jais. Jis suteikė žmonėms laisvą valią, kad jie sąmoningai galėtų pasirinkti Jį. Tačiau žmonės nusidėjo ir prarado galimybę bendrauti tiesiai su šventu Dievu, todėl Dievas sugalvojo būdą kaip galėtų atstatyti bendravimą. Kadangi pasaulyje egzistavo dėsnis, kad už nuodėmę turi būti pralietas kraujas, Dievas pasiūlė, kad nusidėjęs žmogus aukotų avinėlį vietoj savęs ir tokiu būdu galėtų tapti švariu vėl. Kurį laiką tai veikė, tačiau galų gale tai tapo tokia negyvą tradiciją, kad Viešpats Dievas pasiryžo įvykdyti tobulą auką, kurios metu būtų pralietas žmogaus tyras kraujas. O kadangi tyrų žmonių žemėje negyveno, Dievas siunčia savo Sūnų, kuris, gyvendamas be nuodėmės, galėtų mirti paaukodamas savo tyrą nenuodėmingą kraują ant kryžiaus kaip auką už visų žmonių nuodėmes kartą ir visiems laikams.
Būdamas Dievas, 3 dieną Kristus prisikėlė ir prabuvęs žemėje daugiau kaip mėnesį, sėkmingai įvykdęs savo misiją, Jis pakilo į dangų ir pažadėjo, kad ateis laikas kai Jis grįš į žemę įvykdyti teisingumą ir užbaigti žmonijos istorijos.

Per kažkurią bendruomenės šventę mes turėjome viktoriną ir vieną iš mįslių buvo sekanti:
Visi mes žinome, kad į dangų mes nieko nepasiimsime, viskas kas laikina liks čia žemėje. Ir vis dėlto, pasakykite vieną dalyką, kuris bus danguje, bet yra padarytas žmonių rankomis. (Žaizdos ant Jėzaus rankų.)

Man atrodo ši mįslė labai puikiai atspindi tai, jog mes tikime prisikėlusiu Jėzumi. Jis prisikėlė iš numirusiųjų, o tai reiškia, kad prisikėlęs kūnas buvo tas pats, su kuriuo Jis gyveno, valgė, darė stebuklus ir su tuo pačiu kūnu Jis pakilo į dangų ir ateis antrą kartą.

Ir kai mes sakome, kad Kristus gyvas – čia nėra perkeltinių prasmių – Jis gyvas ir mes laukiame Jo žadėto antro atėjimo.

29 Netrukus po tų nelaimių dienų saulė užtems, mėnulis nebeduos šviesos, žvaigždės kris iš dangaus, ir dangaus galybės bus sukrėstos. 30 Tuomet danguje pasirodys Žmogaus Sūnaus ženklas, o visos žemės tautos ims raudoti ir pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį dangaus debesyse su didžia galybe ir šlove. 31 Jis pasiųs savo angelus, kurie skardžiais trimitų garsais surinks jo išrinktuosius iš visų keturių šalių, nuo vieno dangaus pakraščio iki kito“. Mato 24


Evangelijose mes randame nemažai Jėzaus pamokslų ir palyginimų skatinančių laukti Jo, būdėti ir būti pasiruošusiems Jo atėjimo metu.
Mato 24, 25 skyriai ir yra kaip tik eschatologiniai skyriai, pasakojantys apie paskutiniuosius laikus. Norėčiau su jumis šiandien kiek plačiau panagrinėti vieną ištrauką iš Šventojo Rašto – Mato 25:

1 „Tada su dangaus karalyste bus panašiai kaip su dešimtimi mergaičių, kurios, pasiėmusios žibintus, išėjo pasitikti jaunikio.
2 Penkios iš jų buvo paikos ir penkios protingos. 3 Taigi paikosios pasiėmė žibintus, o nepasiėmė alyvos. 4 Protingosios kartu su žibintais pasiėmė induose ir alyvos. 5 Jaunikiui vėluojant, visos ėmė snausti ir užmigo. 6 Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ 7 Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. 8 Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. 9 Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'. 10 Joms beeinant pirkti, atėjo jaunikis. Kurios buvo pasiruošusios, įėjo kartu su juo į vestuves, ir durys buvo uždarytos. 11 Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' 12 O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!' 13 Taigi budėkite, nes nežinote nei dienos, nei valandos“.

Jėzus turėjo nuostabų sugebėjimą susieti savo palyginimus su hebrajų kasdiena. Ir čia Jėzus kaip tik tą ir daro, jis pateikia pavydį iš žydams žinomos tradicijos. Tais laikais tradiciškai jaunikis atvykdavo į jaunosios tėvų namus pasiimti nuotakos, o ten žinoma jo laukė iškilminga puota. Savo namuose jaunikis taip pat surengdavo puotą ir visi svečiai susirinkdavo ten. Tačiau būdavo neaišku kiek jaunikis užsibus pas jaunąją, taigi svečiam tekdavo laukti jaunųjų neribotą laiką. Tuo tarpu jaunosios draugės turėjo vakare pasitikti jaunikį ateinant.
Jėzaus palyginime yra dešimt nuotakos draugių, kurios išeina pasitikti jaunikio. Tais laikais lempos nebuvo didelės, todėl ten netilpdavo daug alyvos, tekdavo imti papildomus indelius su alyva.

Šventajame Rašte Bažnyčia yra dažnai prilyginama Kristaus nuotakai. Todėl jeigu mes esame tikintys ir tikime, kad Kristus grįš į žemę, mes, Bažnyčia, kaip ir tos 10 mergaičių laukiame jaunikio – Kristaus ateinant. Kada Jis ateis mes nežinome, Biblija apie tai sako Mato 24:

37 „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. 38 Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, 39 kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. 40 Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. 41 Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta. 42 Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats.

Taigi, dešimt mergaičių taip pat nežinojo kada ateis jaunikis su nuotaka, tačiau kadangi buvo vakaras, o jaunikis užvėlino, mergaitės greičiausiai nusprendė, kad jis atvyks ryte ir todėl pradeda snausti ir užmiega.
Kai aš skaitau paskutinių laikų aprašymus Biblijoje, aš visada prisimenu Henriką Žukauską, kuris mėgsta siūlyti žiūrėti į Naujo Testamento žmones, kaip esančius eschatologiniame laukime. (Eschatologija – yra mokslas apie paskutiniuosius laikus) Pirmieji krikščionys ypatingai gyveno Kristaus antro atėjimo laukimu. Jeigu tarp mūsų būtų koks nors Jokūbas arba Pilypas, jie tikėtų kad dar nepasibaigus pamaldoms, Kristus nužengs iš dangaus. Jeigu to neįvytų, tai galbūt jis ateitų pakeliui namo, arba pietaujant. Žodžiu jie nuolatos laukė antro Kristaus atėjimo, ilgėjosi jo ir jautėsi ne savi žemėje, jie norėjo kad Kristus pažadas greičiau įvyktų ir Jis atėkęs, pasiimtu ištikimuosius į savo šlovę, į savo Karalystę.
Mūsų gi laikų krikščionybė labai keičiasi. Žmonės pradeda snausti, kadangi arba netiki kad Kristus sugrįš, arba tiki kad tai bus „kada nors“, dar negreitai. Mes pradedame miegoti kaip tos 10 mergaičių. Bet ar mes turime alyvos?

Istorija mums pasakoja:
6 Vidurnaktį pasigirdo balsai: „Štai jaunikis! Išeikite pasitikti!“ 7 Tuomet visos mergaitės atsikėlė ir taisėsi žibintus. 8 Paikosios sakė protingosioms: 'Duokite mums alyvos, nes mūsų žibintai gęsta'. 9 Protingosios atsakė: 'Kad kartais nepristigtų ir mums, ir jums, verčiau nueikite pas prekiautojus ir nusipirkite'.
Dažniausiai būdavo taip, kad esant jau netoliese, jaunikis siusdavo žinią, kad netrukus ateis, kad svečiai ir pasitikinantys jį galėtų pasiruošti Taip įvyksta ir čia. Gaunama žinia, jog jaunikis artėja. Bet iškyla problema kai kurioms – papildomos alyvos neturėjimas, jų „žibintai gęsta“.

Kaip mes anksčiau ir skaitėme, Kristaus atėjimo diena bus labai netikėta, žmones tuoksis, ves, valgys, gers ir staiga ateis Kristus. Dar Biblija mini tokį palyginimą, sako: Jis ateis kaip vagis naktį, pabrėždama ypatingą netikėtumą. Taigi, ar mes būsime pasiruošė kai Kristus ateis?
Ką reiškia alyva, ką reiškia lempos – jūs galėtumėte išgirsti įvairiausių atsakymų, teologai nesutaria šiuo klausimu – vieni sako, kad tai tikėjimas ir darbai, kiti kad tai Dievo Žodis ir jo vykdymas, sekantis, kad tai Šventosios Dvasios simbolis. Todėl aš nesiimsiu kurti dar vienos versijos.
Bet atkreipkime dėmesį į svarbiausią. Prieš tai einančiame 24 skyriuje Jėzus ragina tikinčiuosius būdėti, būti ištikimiems, laukti kol Jis ateis nepriklausomai nuo to, kiek tektų laukt.

000 000 000

Šiame pamokyme apie budėjimą į pirmą vietą pastatytas mūsų asmeninis gyvenimas. Mes turėtume saugoti asmeninį tyrumą, ištikimybę, teisumą ir šventumą prieš Dievą. Mūsų tikėjimas turi pasižymėti teisumo vaisias ir darbais. Mes turime rodyti meilę Jėzui ir vieni kitiems. Turime melstis, tirti Šventąjį Raštą, turime gimti iš naujo ir būti pilniems Šventosios Dvasios. Visa tai yra dalis to, ką mums reikia daryti laukiant Jo atėjimo.
Jėzus sako, kad neįmanoma tinkamu momentu pasiskolinti iš kur nors asmeninį dorovingumą. Jeigu jus nemandagus, jus negalite ateiti pas kažką ir sakyti: Klausyk, paskolink man mandagumo. Taip pat yra ir su šventumu prieš Dievą. Jo negali nusipirkt, pasiskolint, pavogt ar gauti kaip palikimą. Jus jį turite, arba neturite. Todėl Kristus ir liepia mums: budėkite!

Baigdamas šį savo pamastymą, noriu paraginti jus pamastyti ar esate šiuo metu jūs pasiruošę Kristaus atėjimui? Ar tu lauki savo Viešpaties ateinant? Ženklai aprašyti Biblijoje mums kalba, kad mes gyvename paskutiniuoju laikotarpiu, Kristus ateis labai greitai. Ar bus tai šiandien? Ar bus tai po metų? Ar busi tu pasiruošęs? Ar esi pasiruošęs susitikti su Juo dabar? Ką galėsi Jam pasakyti ir ką Jis pasakys tau?

Paskutiniai pasakojimo žodžiai kalba:
11 Vėliau atėjo ir anos mergaitės ir ėmė prašytis: 'Gerbiamasis, atidaryk, čia mes!' 12 O jis atsakė: 'Iš tiesų sakau jums: aš jūsų nepažįstu!'

Visada kai aš tikrinu savo tikėjimą, aš mąstau būtent apie tai: jeigu dabar ateitų Kristus, ar aš esu pasiruošęs, ar aš turiu tikėjimo vaisių, ar man nebus gėda?

Tai labai svarbus klausimas, apie kurį raginu mąstyti, ne tik šiandien, bet ir kiekvieną dieną. Ir norėčiau palinkėti, kad nebūtumėte tie, kurie pasiliks už puotos durų, bet įeitumėte į jaunikio šventę ir leistumėt amžinybę Dangaus Karalystėje.