Iš David Lynn pamokslo „Noras ir poreikis“

Pilietinio karo metu vienas jaunas kariškis užrašė tokius žodžius:

„Aš prašiau Dievo stiprybės, kad galėčiau kažką pasiekti, Jis padarė mane silpną, kad galėčiau išmokti nuolankumo paklusti.

Aš prašiau Dievo sveikatos, kad galėčiau atlikti kažkokius didžius dalykus, Jis davė man kūno silpnumą, kad aš galėčiau daryti geresnius dalykus.

Aš prašiau pas Dievą turtų, kad galėčiau būti laimingas, Jis davė man skurdą, kad galėčiau tapti išmintingas.

Aš prašiau jėgos, kad galėčiau būti žmonių giriamas, Jis davė man silpnumą, kad aš pastoviai galėčiau jaustis, kad man reikia Dievo.

Aš prašiau visų dalykų, kuriais aš galvojau padarysiu savo gyvenimą džiaugsmingą, Jis man davė gyvenimą, kad aš galėčiau džiaugtis visais dalykais.

Aš nieko negavau, ko aš Jo prašiau, bet viską, ką Jis man norėjo duoti.

Ir kada aš viduje jau niekinau save dėl to, kad nebuvo atsakyta į mano maldas, turėjau pripažinti, kad aš esu labiausiai palaimintas tarp visų žmonių.“