Amerikiečių advokatas ir visuomenės veikėjas Skotas Laivlis (Scott Lively), po kurio kovo mėnesį skaitytos paskaitos VDU dėstytojas homoseksualistas sukėlė skandalą, parašė atvirą laišką lietuvių tautai, kuriame įspėja apie pasaulinio gėjų judėjimo keliamą grėsmę.
Laiške rašoma:
„Aš – Skotas Laivlis, amerikietis teisininkas, nevyriausybinės žmogaus teisių organizacijos Defend the Family International prezidentas, teisės mokslų ir teologijos daktaras. Esu apdovanotas Tarptautinio žmogaus teisių judėjimo garbės raštais. Aš – Rygos „Tikėjimo laisvės, šeimos vertybių ir žmogaus teisių deklaracijos" autorius (žr. www.defendthefamily.com ) ir skaitau pasaulyje paskaitas šiomis temomis.
Atvažiavau į Lietuvą, norėdamas įspėti lietuvių tautą apie grėsmę, kurią jūsų visuomenei kelia globalus politinis homoseksualistų judėjimas, nes jis pradėjo organizuotis ir į jūsų šalyje. Iš karto pažymėsiu, kad pasisakau už pakantumą homoseksualistams, pasirinkusiems tokį gyvenimo stilių, nors ir visiškai nepritariu homoseksualiam elgesiui.
Homoseksualų aktyvistai nori jus įtikinti, kad pakantumas jų atžvilgiu reiškia, jog jų gyvenimo stilius visiškai priimamas ir pateisinamas. Iš tikrųjų tai nėra nei būtina, nei protinga. Iš tikrųjų homoseksualaus elgesio diskriminacija (nepriėmimas) būtina visuomenės apsaugai nuo „gėjų" kultūros padarinių, kurie visą laiką stumia didesnio seksualinių nuostatų liberalizmo link, ypač tarp jaunų žmonių. Kad pamatytume to pavojų, mums užtenka pasižiūrėti į Olandiją, kur seksualinis liberalizmas, propaguojamas homoseksualų judėjimo, sudarė sąlygas įkurti pedofilų politinę partiją.
Tačiau mes negalime diskriminuoti tų, kurie vadina save homoseksualistais. Tegul vadina save kaip nori – ar maža tokių, kurių įsitikinimų arba tikslų nepalaiko gyventojų dauguma. Tuo homoseksualistai panašūs į savo aršius priešininkus – kraštutinius nacionalistus, nors šios grupės ir neapkenčia viena kitos. Nei vienų, nei kitų nepalaiko dauguma, tačiau ir tie, ir kiti turi teisę turėti savo įsitikinimus bei žodžio laisvę, jei vadovaujasi leistinomis normomis.
Pagrindinis pavojus, kylantis iš gėjų judėjimo, yra tas, kad jis nuolat ieško būdų uždrausti žodžio laisvę nepalaikantiesiems homoseksualizmo. Kanadoje, kur gėjai jau yra daug pasiekę, dabar atsirado vadinamieji Žmogaus teisių tribunolai, kurie turi teisę bausti piniginėmis baudomis viešai pasisakančius prieš homoseksualizmą. Pinigai atitenka „įžeistiems" homoseksualistams. Vienas iš pastarųjų įvykių susijęs su kataliku, Britų Kolumbijos provincijos Kamlupso (Kamloops) miesto tarybos nariu. Jo nusikaltimas buvo toks, kad jis pavadino homoseksualizmą nenatūraliu. Tuoj, žiūrėk, kanadiečiai ir popiežiui Benediktui XVI paskirs piniginę baudą: juk jis ne kartą tvirtino, kad homoseksualizmas „savo esme yra iškrypimas”.
Ten, kur homoseksualistai įgyja valdžią, pasaulinių religijų požiūris į šią nuodėmę nutylimas arba paskelbiamas kaip nusikalstamas. Pavyzdžiui, Švedijoje 2004 metų birželio 29 dieną pastorius Okė Grynas (Ake Green) buvo nuteistas mėnesiui kalėjimo už „nepagarbos" homoseksualistams rodymą: jis pavadino savo pamokslą „Homoseksualizmas: prigimimas ar blogio jėgų įtaka?". Pastorius Grynas galop buvo išteisintas Švedijos aukščiausiojo teismo, bet prieš tai vyko aršūs gėjų aktyvistų protestai. (O kaip būtų pasibaigęs procesas, jeigu teisėjai būtų buvę homoseksualistai?)
Britanijoje Lordų rūmai išleido įstatymą, draudžiantį privačiose krikščionių mokyklose mokyti studentus, kad homoseksualizmas – tai neteisinga.
Lietuvoje jau prasideda tas pat. Kovo 21 dieną skaičiau paskaitą Kauno policijos akademijoje ir sulyginau seksualinę moralę, paremtą santuoka, ir seksualinę „laisvę", kurią propaguoja gėjų judėjimas. Dėstytojas homoseksualistas iš kito universiteto viešai apkaltino mane neapykantos homoseksualistams kurstymu ir stengėsi nutraukti paskaitą. Vėliau, paskaitos pabaigoje, jis pavadino mane nusikaltėliu ir pažadėjo suimti oro uoste, kai bandysiu grįžti į Ameriką. Be to, jis padavė skundą policijai, tvirtindamas, kad aš jį įžeidžiau. (Laimė, paskaita buvo filmuojama, ir policininkai galėjo patys įsitikinti skundo melagingumu.)
Daugeliui nelengva patikėti, kad jų visuomenės ilgaamžėms tradicinėms vertybėms grasina nežymi grupė žmonių, kurie, be to, elgiasi kaip aukos, o ne kaip agresoriai.
Esmė ta, kad homoseksualistai visur veikia pagal vieną ir tą patį planą. Iš pradžių žmonėms įkalama į galvas, jog homoseksualūs polinkiai įgimti, ir kad homoseksualistas negali pasikeisti (šį teiginį paneigia tūkstančiai buvusių homoseksualistų, kurie dabar atvirai pasisako prieš homoseksualų judėjimą). Po to homoseksualistai pradeda vaidinti nekaltas aukas, kurioms reikalingas įstatymas, ginsiantis juos nuo diskriminacijos. O po to šis naujas įstatymas suteiktų jiems valdžią gniuždyti ir bausti savo oponentus.
Aukos įvaizdį homoseksualistai naudoja kaip puolimo įrankį. Tam jie sukuria specialią ideologizuotą kalbą. Paimkime, tarkim, žodį „homofobija". „Fobija" reiškia intensyvią baimę, pasiekiančią net psichinio sutrikimo lygį. Todėl žodis „homofobas" paraidžiui reiškia žmogų, kupiną tokios baimės ir neapykantos homoseksualistams, ir tai galima sulyginti su psichiniu sutrikimu. Galbūt taip būtų galima pavadinti nacius arba skinhedus, – bet kas taip vadinami iš tikrųjų? – Visi, kurie nepritaria homoseksualumui dėl kokios nors priežasties. Homofobai – tai mes su jumis, ir kiekvienas, kuris protestuoja prieš homoseksualias „santuokas", ir psichologai, gydantys homoseksualistus, ir patys buvę homoseksualistai, ir t. t.
Kitą kartą, kai išgirsite iš žmogaus, palaikančio homoseksualistus, žodį „homofobija", paprašykite nurodyti skirtumą tarp homofobijos ir legalios opozicijos homoseksualumui, ir patys pamatysite: jie neturi teisėto pagrindo nepritarti, ir todėl kiekvienas, su jais nesutinkantis, – homofobas, kuriam reikia užčiaupti burną.
Jūs įsitikinsite, kad gėjų aktyvistai iš tikrųjų ne aukos, o agresoriai. Jie reikalauja pakantumo, bet patys jo neparodo. Jie primygtinai reikalauja žodžio laisvės sau, bet riboja ją kitiems. Jie išradinėja tokius žodžius kaip „homofobija", atrodančius neva moksliškai, bet neturinčius jokio kito tikslo, išskyrus manipuliaciją.
Atsakas homoseksualų iššūkiui yra ne cenzūruoti homoseksualus taip, kaip jie nori nutildyti mus, o organizuoti atvirą ir sąžiningą viešą diskusiją tema „Šeimos vertybės vs. gėjų kultūra" bei pakalbėti apie tikrąją tokių žodžių kaip tolerancija reikšmę. Per trumpą laiką lietuviai privalėtų prisiminti, ką reiškia būti santuoką remiančia visuomene, turinčia sveiką seksualinę moralę. Jei pasiseks šiame procese, galbūt tai gali tapti pavyzdžiu likusiai Europai – užuot tapus destruktyvaus homoseksualistų plano aukomis“.
http://www.defendthefamily.com/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą