Įdomu dalyką pergyvenau besiruošiant pamokslui... Kaip visada prieš sėdant ruošti, aš meldžiausi ir sakiau: Dieve, duok Žodį man ir bendruomenei. Ir kažkodėl labai aiškiai supratau kad visų pirma pats turėčiau gauti iš Dievo Žodį sau...
Aš atverčiau Bibliją ir pradėjau skaityti. Tai buvo vieta apie tai, kaip pranašas Elijas slėpėsi nuo piktos karalienės Jezabelės ir tam pabėgo Į dykumą. Po daugelio kelionės dienų Elijas priĖjo uolą, kurioje pasislĖpĖ nuo saulĖs ir ilsĖjosi ten.
Staiga jis išgirdo Dievo balsą, kuris sakĖ: Ką čia veiki, Elijau? Aš pabĖgau nuo karalienĖs, - pradĖjo teisintis Elijas ir papasakojo, kad JezabelĖ jau nuŽŪdĖ visus Dievo pranašus ir dabar ieško jau ir Elijaus sielos.
Dievas liepĖ Elijui išeiti iš olos ir stebĖti, nes tuoj Jis, Viešpats, praeis pro šalĮ..
PŪtĖ didelis vĖjas, jis buvo toks stiprus, kad skaldĖ kalnus ir trupino Į gabalus uolas prieš ViešpatĮ, bet Viešpaties nebuvo vĖjyje. Po vĖjo - ŽemĖs drebĖjimas, bet Viešpaties nebuvo ŽemĖs drebĖjime. Po ŽemĖs drebĖjimo - ugnis, bet Viešpaties nebuvo ugnyje. O po ugnies - švelnus vĖjo dvelksmas... Ir bŪtent ten buvo Viešpats...
Man kylo daug minčių... Mes pripratĘ, kad Dievas turi reikštis su jĖga ir stebuklais. Tačiau kaip pastebime iš šios vietos - Dievas mums kalba ir yra arti mŪsŲ bŪtent ramybĖje, kai mes ramiai apmastome savo gyvenimą, jautriai ir atidŽiai laukiame Jo balso...
Taigi toks Dievo Žodis buvo man asmeniškai, tačiau apie tai nekalbĖsiu jums šiandien. :]
Vakar mes grĮŽome iš Biblijos mokyklos sesijos, vykusios KlaipĖdoje, o taip pat seminaro, kurio tema buvo "Ekumenija ir atsinaujinimo judĖjimai". Labai daug ten naudingo išgirdome, tačiau šiandien aš nenoriu kalbĖti apie ekumeniją, o noriu tik paliesti kai kuriuos, mano manymu svarbius momentus mŪsŲ kaip bendruomenĖs, o taip pat kaip tikinčiojo gyvenime.
Seminare mes paminĖjome 4 kiekvienam iš mŪsŲ svarbius puktus. Tai yra dalykai, kurie yra esminiai mŪsŲ tikĖjimo ir sekmingo funkcionavimo bei tarnavimo elementai.
PradĖsime nuo originaliŲ graikiškŲ ŽodŽiŲ ir tada atrasime ekvivalentus lietuviŲ kalboje.
Pirmasis Žodis yra "orthodoxy". Tikriausiai, tik išgirdĘ šĮ ŽodĮ, mes prisimename stačiatikius, kuriuos vadiname kartais ortodoksais. Tačiau su jais tai nieko bendro neturi.
Šis Žodis reiškia - teisingą mokymą. Kitaip sakant kai visi krikščionys yra vienos minties.
Bendru atveju mokymas - yra ŽiniŲ perteikimas. Tam tikrŲ standartų, Įstatymų, veikiančiŲ visatoje, Žinių, patikrintŲ praktikoje perdavimas.
KrikščionybĖje kai kuriŲ dalykŲ mes negalime patikrinti, tačiau mes galime jais drasiai pasitikĖti, nes mŪsŲ paŽinimo ir mokymo šaltinis yra kas? Teisingai - Biblija!
Štai ką mes randame Biblijoje apie Dievo ŽodĮ:
"Tu nuo vaikystĖs paŽĮsti šventuosius Raštus, galinčius tave pamokyti išganymui per tikĖjimą Kristumi JĖzumi. Visas Raštas yra Dievo ĮkvĖptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklĖti teisumui kad Dievo Žmogus taptŲ tobulas, pasirengĘs kiekvienam geram darbui. " - 2Tim.3:15-16
Štai koks yra ŽodŽio tikslas - padaryti mus tobulus! Ne tokius kaip mes manome kad turĖtume bŪti, bet tokius kaip Dievas mus nori matyti. Tam ir tarnauja Biblija...
"O visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir RaštŲ paguoda turĖtume vilties. IštvermĖs ir paguodos Dievas teduoda jums tarpusavyje bŪti vienos minties, Kristaus JĖzaus pavyzdŽiu, kad sutartinai vienu balsu šlovintumĖte Dievą, mŪsŲ Viešpaties JĖzaus Kristaus TĖvą." - Rom.15:4-6
Čia mes matome, kad Dievo Žodis jungia mus ir mes tampame vienos minties, mes tampame vieningi. Ir tai daro Dievas savo Šventosios Dvasios jĖga per ŠventąjĮ Raštą.
Ir dar paŽvelkime Į vieną eilutĘ. Tai bus Fil.2:2 - ...tai padarysite mano dŽiaugsmą tobulą tuo, kad laikysitĖs vienos minties, turĖsite vienokią meilĘ, santaiką ir sutarimą.
Štai ką reiškia "orthodoxy" - teisingą mokymą ir vieninybĘ mintyse.
Kitą svarbŲ mŪsŲgyvenimo aspektą išreiškia graikiškas Žodis "orthohexy" - teisingi santykiai, neatsiŽvelgiant Į skirtumus.
Kai JĖzus prisikĖlĖ ir pakylo kŪne Į dangų, Jo mokiniai pasiliko ŽemĖje vieni. Krikščionys buvo persekiojami. Jie buvo labai išsigandĘ, todĖl uŽsirakino vieno namo aukštutiniame aukšte. UŽsirakino dĖl 2 prieŽasčių. Jie bijojo, kad kas nors uŽeis ir suims juos, o taip pat bijojo išeiti, kad kas nors ten nesugautŲ jų. Tai buvo maŽa baŽnyčia, kur buvo vien krikščionys. Dar ji kartais vadinama Siono baŽnyčia. Jie turĖjo puikŲ bendravimą ir jiems atrodĖ, kad jie - yra tobuliausia baŽnyčia, tačiau tai buvo ne taip..
Ir tai jiems ĮrodĖ sĖkminiŲ diena. Tą dieną ant jŲnuŽengĖ Šventoji Dvasia ir jie suvokĖ, kad neuŽtenka vien patiems dŽiaugtis Dievu ir bŪti su Juo, - jie privalo išeiti iš to namo ir skelbti. Skelbti visam pasauliu, pasiekti visus Žmones. Jie pradĖjo vaŽiuoti Į skirtingas tuometinio pasaulio vietas. Vienas iš jŲ nuvyko Į miestą, kurio pavadinimas buvo Antiochija...
Antiochijos gyventojai buvo matyt kaŽkokie kitokie, nei JeruzalĖje likĘ krikščionys. Jie priĖmĖ Evangeliją ir pradĖjo skelbti visiems ir visur. :)
Antiochijos gyventojai pradĖjo atsiversti ir baŽnyčia greitai ir aktyviai augo.
JeruzalĖs tikintieji susirŪpino tuo. Juk tai buvo pagonys, neapypjaustytieji... Kaip galĖjo Dievas veikti per juos ir kaip jie galĖjo bŪti tokie sĖkmingi?
Netrukus Siono baŽnyčios vyresnieji susitinka su Antiochijos baŽnyčios vyresniaisiais ir prasideda debatai, po kuriu Siono baŽnyčia suvokia, kad galbŪt apypjaustymas nĖra toks jau svarbus dalykas.
Jie pamatĖ kad gali bŪti vieningais ir turĖti gerus ir teisingus santykius, neatsiŽvelgiant Į neesminius savo skirtumus. Biblija labai daug kalba apie teisingus tikinčiųjŲ santykius. JokŪbas savo laičke (5:9) ragina nemurmĖti vienas ant kito. Randame labai daug kalbŲapie tarpusavio meilĘ, pavyzdŽiui 1Pt.12:22 - "NuskaidrinĘ savo sielas klusnumu tiesai ir siekdami neveidmainiškos broliŲ meilĖs, karštai iš širdies mylĖkite vieni kitus. "
Laiške romiečiams 12:10 apaštalas skatina "lenktiniauti" tarpusavio pagarba. :) Kaip tai bŪtŲ nuostabu, jei ištiesŲ rungtiniautume kas ką daugiau pagerbs, kas kam daugiau gero padarys.. Ir pats JĖzus, Luko 14:11 kalbĖjo, kad kas nori bŪti pirmu, tegu tampa paskutiniu, ir kas nori bŪti išaukštintas lai tampa visu tarnu.
Ir dar randame: neteiskite, gerbkite, rŪpinkitĖs, skatinkite, palaikykite, ugdykite...
Trečias labai mums visiems svarbus punktas - tai "orthopraxis" - teisinga misija, teisingi darbai.
Nuostabu, kad Dievas sukŪrĖ BaŽnyčia, kur surinko mus visus kartu ir čia gali pasireikšti orthohexy, neatsiŽvelgiant Į tai kad mes tokie visi skirtingi. Ir dar, kiekvienoje bendruomenĖje yra ypatingai svarbus vienas tikslas, viena vizija, kad tikintieji galĖtŲ jungtis kartu vienai misijai vykdyti. Mes turime nuostabu pavyzdĮ: dabar mes vykdome "VaikŲ KalĖdų" projektus.. Tai mums pavyksta tik todĖl, kad mes suvokiame tarnavimo vaikams svarbą ir sujungiame savo jĖgas, pastangas, kad galĖtume kartu padaryti kaŽką jiems ir Dievui.
Svarbu matayti tai, kas mums svarbu ir siekti to.
Biblija Rom.14:13 kalba: "Tad liaukimĖs teisti vieni kitus. Verčiau pasiryŽkite nebeduoti broliui akstino nupulti ir pasipiktinti."
Teisingi darbai... Mes negalime teisti Žmogaus, tačiau kai matome ji darant nuodĖmĘ, mes privalome jam pasakyti apie tai! Štai kas yra teisingi darbai!
Ef. 2:10 kalba kad esame sukŪrti Kristuje JĖzuje niekam kitam, kaip geriem darbam, kuriuos Jis iš anksto mums paskyrĖ atlikti. Žyd.10:25 kalba kad turime neapleisti savo susirinkimų, o Ef.4:29, kad kalbĖtume viena kas gera, kas ugdo, duoda malonĘ klausytojui. 1Jn.3:24 - teigia, kad jei norime pasilikti Dieve, - turime laikytis Jo Įsakymų. Ir Ef.6:7 ragina mus noriai tarnauti; kaip Dievui, o ne ŽmonĖms.
Ir paskutinis svarbus kiekvienam iš mŪsŲ asmeniškai, o taip pat mŪsŲ bendruomenĖms dalykas, tai graikiškasis "orthopyre", kas reiškia teisinga ugnis, teisinga liepsna.
Paskaitykime 1Jn.4:1-3 ir 6: "Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikĖkite, bet ištirkite dvasias, ar jos iš Dievo, nes pasklido pasaulyje daug netikrŲ pranašų. Iš to paŽinsite Dievo dvasią: kiekviena dvasia, kuri išpaŽĮsta JĖzŲ KristŲ kŪne atĖjus, yra iš Dievo, ir kiekviena dvasia, kuri JĖzaus neišpaŽĮsta, nĖra iš Dievo. Tokia dvasia iš Antikristo, apie kurĮ esate girdĖjĘ, jog jis ateisiąs. Jis jau dabar yra pasaulyje. Mes esame iš Dievo. Kas paŽĮsta Dievą, tas mŪsŲ klauso, o kas ne iš Dievo - mŪsŲ neklauso. Iš to mes paŽĮstame tiesos Dvasią ir klaidos dvasią."
2Kor.8:12 kalba apie tai, kad mes galime turĖti tikrus ir netikrus troškimus, tai yra ateinančius iš Dievo ir ateinančius iš mŪsŲ kŪno. O tuo paties skiriaus 19 eilutĖ kalba apie tai kad turime bŪti uŽsidegĘ tarnauti. ApaštalŲ darbuose (18:24-25) yra Įdomus pavyzdys: "Tuo tarpu vienas Žydas, vardu Apolas, kilĘs iš Aleksandrijos, atvyko Į Efezą. Tai buvo iškalbingas vyras, puikiai išmanantis Raštus. Jis buvo pamokytas Viešpaties kelio, kalbĖjo su uŽsidegimu ir rŪpestingai mokĖ apie JĖzų, nors tepaŽinojo Jono krikštą." Šis Žmogus, nors ir neturĖjo Šventosios Dvasios patepimo, kaip mes, - jis turĖjo teisinga ugnĮ, jis skelbĖ apie JĖzų. :)
Palyginime apie 10 mergelių, JĖzus ragina, kad mŪsŲ Žibintai bŪtŲ visąlaik uŽdegti. Ar yra jie uŽdegti? Ar dega jie iš viso? Teisinga liepsna, uŽsidegimas teisingiems dalykams, teisingos Dvasios vedimas..
Kartą, Škotijos miestelyje Edinburge, vienos našlĖs kambarĖlyje, antram aukšte [visai kaip ir Siono baŽnyčioje :)], vyko susirinkimas.. Jame susirinko keletą brolių, kurie kalbĖjosi apie gyvenimo reikalus.
Reikia pasakyti, kad tai buvo laikai, kai Evangelijos skelbimas nebuvo paplitĘs. Kiekviena konfesija rŪpinosi savo tikĖjimo ribomis, savo Įtakos Europoje plĖtimu ir ribŲ saugojimu. Tuo metu dar niekam nerŪpĖjo skelbimas pagonims.
Kas nepatiktŲ mums, dabartiniams krikščionims, bet ką mes tikrai Žinome, - kai kurie iš sĖdinčiųjŲ tame maŽame kambarĖlyje, rŪkĖ pipkes, o galbŪt koks vienas net uostĖ taboką, nes ant stalo stovĖjo tabokinĖ.
Staiga, vienas jauniausiŲ ten sedĖjusių, vaikinas vardu Will'as pašoko ir tarĖ: "Broliai, man Dievas atvĖrĖ akis: mes turime skelbti Evangelija! Bet ne tik čia, Europoje, bet turime skelbt visam pasauliui!"
Priešais jĮ sedĖjĘs, vyresnis, turintis daug patirties, brolis vardu John'as atsakĖ: "SĖskis, jaunuoli! Jei Dievas norĖs išgelbĖti pasaulĮ, Jis tai padarys be tavo pagalbos!"
Taigi susidurĖ dvi ugnys. Iš vienos pusĖs buvo Will'as, jaunas krikščionis, o iš kitos - brolis, uŽimantis nemenka pozicija baŽnyčioje, autoritetingas ir garbingas. Kartais kai uŽsidega teisinga ugnis, ja galime slopinti mes, rodos daugiau Žinantys ir turintis didesnĘ krikščioniško gyvenimo patirtĮ...
Po John'o atkirčio, Will'as atsisĖdo... Tačiau, jame degĖ ta teisinga ugnis, ta orthopyre, kuri sutrukdĖ jam nuleisti rankas, ir štai jis vĖl pašoka ir sako: "Bet... bet broliai, aš matau tame Dievo valią, Dievas nori to!"
Tada našlĖ, kuri matyt buvo gan išmintinga moteris, neilgai galvojusi, paĖmĖ nuo stalo tabokinĘ ir tarĖ: "Štai deŽutĖ aukom, - kraustikite savo kišenes." :]
Taigi, taip šis jaunuolis, kurio vardas buvo Williamas Carry's tapo pimuoju baptisŲmisijonieriumi, o tas susirinkimas - pirma misijoneriška misija...
Tai buvo 1792 metai.. Tuo metu Edinburgas pasiŽymĖjo tuo, kad pagrindinis jo pramonĖs variklis buvo angliakasystĖ. Tada dar nebuvo liftų, todĖl kai vienas Žmogus leidosi Į šachtą, kitas turĖjo laikyti viršuje virvĘ, kad tasai nenukristų.
Taigi tarp tu vyrŲ sedĖjo dar vienas Žmogus.. Jis buvo angliakasis. Ir jis tarĖ Willimui: "Will'ai, jei esi pasiryŽĘs vykti ir skelbti Dievo ŽodĮ, aš paŽadu tau, kad remsiu tave ir laikysiu šią virvĘ."
Taip ir buvo. Šis Dievo Žmogus liko ištikimas savo paŽadui ir iki pat savo gyvenimo pabaigos rĖmĖ ir ieškojo paramos Williamui Carr'iui, kuris išvyko Į Indiją ir pradĖjo ten skelbti Evangeliją.
Jis buvo galingas Dievo veikĖjas, pripildytas teisingos ugnies ir padarĖ didŽiŲdalykŲgelbĖjant indus nuo praŽuties ir laimint juos Kristui.
Ir viskas prasidĖjo nuo teisingos ugnies...
Taigi prisiminkime šiuos keturis dalykus:
Orthodoxy - teisingą mokymą;
Orthohexy - teisingus santykius, neatsiŽvelgiant Į skirtumus;
Orthopraxis - teisingus darbus;
ir Orthopyre - teisinga ugnĮ.
Privalome visus juos turĖti...
1 komentaras:
Man patinka
Rašyti komentarą