Kas ta NEBIM? Tai yra neakyvaizdinė Baptistų Sąjungos Biblijos mokykla.
Rytoj jau reikės važiuoti į sesiją, o aš tik šiandien išsiunčiau namų darbus..
Ech... Kaip visada paskutinę minutę.. :P Nedarykite taip kaip aš. ;)
Nu ką padarysi, reikės pasitaisyti kitą kartą...
Praėjome misiologijos kursą.
Taigi, namų darbai apie bažnyčios, besiorientuojančios į jaunimo tarnavimą, mąstymo ir tarnystės vykdymo ypatumus.
Pradedant kalbėti šia tema svarbu pradėti nuo to, kad kryptis į jaunimą yra labai sunkus ir atsakingas tarnavimas. Sunkus todėl, kad teks derinti Biblijos principų neliečiamumą su šio laikmečio greičiais. O atsakingas todėl, kad šis tarnavimas nukreiptas į savo ateities formavimą, kadangi mes sakome, kad jaunimas – “mūsų ateitis”, o taip ir yra.
Gerai kada tokiai bažnyčiai ar tarnavimui vadovauja sąlyginai jaunas žmogus. Kad jis galėtų jausti jaunimo kultūros, siekių, idealų, standartų kitimo greitį ir ritmą. Kad jis galėtų nuspėti ir iš anksto numatyti kur krips jaunųjų Jėzaus pasekėjų akys, sudaryti mokinystės strategiją ir pasirinkti teisingą evangelizacijos pobūdį.
Visiems žinoma šiuolaikinio jaunimo nuomonė apie tradicinę bažnyčią. Manoma jog bažnyčia ir Dievas yra tik kaip ramentas silpniems žmonėms. Kai kurie mano, jog kažkadą kažkokie protingi dėdės išgalvojo Dievą, kad galėtų valdyti minią. Arba: Dievas yra kaip pagalys, kabantis virš kupros ir smuogiantis netinkamu laiku. Kita dalis jaunų žmonių, iš asmeninės patirties katalikų bažnyčioje, yra susidarę įspudį, kad bažnyčia yra skirta vyresniems žmonėms, ji – tai kažkas visiškai nešiuolaikiško, atgyvenusio ir nuobodaus.
Kaip bebūtų gaila, tačiau tokia patirtis, priverčia juos mastyti panašiai apie visas bažnyčias, taip pat ir apie protestantiškas. Nors po kelių apsilankymų tokioj bažnyčioj toks stereotipas sugriūva. Tačiau vis dėl to, jaunimui ėjimas į bažnyčią yra tam tikras barjeras, kurį jie turi peržengti. Jie mieliau nueitų į kokį klubą, koncertą, diskoteką, kiną, bet jau ne į bažnyčią. Tai yra nemadinga. Tai yra “žemas lygis”.
Labai džiūgu, kad pagaliau katalikai po truputį atsigauna. Atsiranda vis daugiau gyvųjų katalikų judėjimų, siekiančių atgaivinti ta mirtingumą esantį katalikų tarpe. Džiaugiuosi ir manau, kad tai bus palanku ir mūsų bažnyčioms, nes keisis visuomenės nuomonė apie didžiają bažnyčią, o tai palies ir mus.
Taigi jei norėtume pasiekti kuo geresniu rezultatų laimint jaunimą Kristui, reikėtų mėginti paneigti sukurtus bažnyčios ir Dievo stereotipus. Todėl reikėtų nešti į juos (jaunimą) bažnyčios šiuolaikiškumą ir tinkamumą kiekvienai kartai.
Žinoma tai bus surišta su bažnyčios modernizavimu ir adaptavimu šiems laikams, tačiau čia slypi didelis pavojus, kad mes nepradėtume adaptuoti arba perdarinėti Biblijos mokymo mūsų laikams, nepradėtume akcentuoti neesminius dalykus, pamiršdami tai kas svarbiausia. Šiek tiek išplėtosiu šią mintį.
Kiek aš pastebėjau net katalikai pradėjo atsisakinėti savo gražių, didelių, didingų bažnyčių ir pasitelkia vis daugiau modernizmo naujų bažnyčių statymui. Juos vis labiau panašėja į protestantiškus maldos namus. Dingsta atgrąsantis šalčio, tylos ir sukaustymo efektas. Tai yra vienas iš pavyzdžių kaip galima daryti bažnyčią patrauklesnę jaunimui ar apskritai eiliniam žmogui.
Jaunimas visada pasižymėjo standartų griovimu, noru išreikšti save, maištavimu ir pan. Mūsų laikai yra tokie, kada plačiai reklamojama ir skatinama visa tai, kas nekasdieniška, neįprasta, mįslinga ar net pavojinga, kai tampa legalu viskas ko žmogus užsinori irk as anksščiau būdavo tabu.. Mes galime būti liudininkais to, kiek dabar per TV, radiją, internetą, spaudą ir kitus informacijos šaltinius kalbama apie raganavimus, mistiką, kiek pasitaiko skaičių 666 įvairių prekių pavadinimuose, apdovajimuose ir t.t. Auga dideliais greičiais homoseksualumo lygis, vis daugiau žmonių pasineria į Rytų religijas, atsisakydami to kas yra įprasta jų tautai. Vėl grįžo pankų, gotų ir kitokie judėjimai, sparčiai išaugo sunkiųjų muzikos stilių populiarumas ir paklausa. Manoma kad popsas – vyresniems, rokas jaunesniems. Liūdniausia kad toks mastymui yra pasidavę ir dauguma krikščionių, rokas, grandžas, metalas ir alternatyvių stilių muziką jau prasiskynė kelią į pasaulio krikščioniškas scenas, taip pat ir Lietuvos. Geras to pavyzdys buvo šių metų krikščioniškos muzikos festivalis „SIELOS 2004“, kuriame 50% dalyvių buvo pop-rock ir sunkesnių muzikos stilių atstovai, kiti 20% - hip-hopo, o visi likusieji muzikos stiliai apėmė 30%!
Susimastau ir man ateina pribloškianti mintis: pasaulis diktuoja kokia turi būti krikščionybė! Argi neturėtų būti atvirkščiai? Jei neatvirkščiai, tai bent jau bažnyčia turėtų išlaikyti savo principus, dvasią ie požiūrį (,kuris žinoma yra paremtas Dievo Žodžiu). Nepaklusti pasaulio diktuojamoms sąlygoms.
Bet kokiu atveju, bažnyčia, besiorentuojanti į jaunimo tarnavimą turėtų skirti dvi savo tarnystės sritis: evangelizavimą ir mokinystę. Evangelizavimo srityje, siekiant laimėti jaunimą Kristui teks eiti į tam tikrus kompromisus su nekrikščionišku pasauliu, ieškoti susikirtimo taškų. Tačiau mokinystės srityje, jokio kompromiso būti negali. Keičiant bet kokias formas, privalu radikaliai laikytis Dievo Žodžio. Mokinystės metu, jaunimui priskiepijami Bibliniai standartai ir Dievo požiūris į šį pasaulį, kuris iš esmės visai nesikeičia.
Vienas iš evangelizacijos metodu, arba bažnyčių patrauklumo elementas – yra muzika. Muzika yra nuostabus dalykas, kurį Dievas sukūrė ir davė žmogui galimybę būti jos kūrėju. Taigi muzika traukia žmones. Dažnai, siekiant būti priimtinesne pasaulio jaunuoliui, bažnyčia pasitelkia ne tiesiog šiuolaikinę muziką, bet stengiasi sukūrti kuo populiaresnę ir madingesnę muziką. Ir, manau, čia dažnai persistengiama, kadangi kad sugriauti bažnyčios stereotipą, nereikia mėginti „perspjauti“ pasauliečių muzikos. Tam reikia visai nedaug. Gerą kokybišką šiuolaikinę muziką galima nauduoti evangelizaciniose koncertuose, tačiau hard stilių muzikai bažnyčių šlovinime, kaip tai daro charizmatinės bažnyčios, manau, nėra vietos. Ir į tai jau būtų nukreipta mokinystė.
Tokios jaunimo bažnyčios perspektyvos yra gan didelės, tačiau jos vadovais turi būti stiprūs, dvasingi, galutinai suformavę savo pasaulėžiūrą, žmonės. Buvau panašioje bažnyčioje Latvijoje. Tai buvo baptistų su charizmatiniu polinkiu jaunimo bažnyčia. Ten aš akyvaizdžiai ir iš pasakojimų įsitikinau, kad tokioje bažnyčioje labai svarbu kad vadovu tarpe būtų išmintingų, turinčių gyvenimo patirties, brolių.
Manau, kad kiekviena bažnyčia norėtų kad joje būtų kuo daugiau jaunimo, kadangi tai sąlygoja bažnyčios potencialą ir ateitį. Kai yra daug jaunų žmonių – tai reiškia jėgą. Taigi kiekviena bažnyčia tam tikru būdu siekia jaunimo.
Lengva yra kurti strategija bei turėti savo tradiciją, kai bažnyčioje vien jaunimas. Tačiau kai ten yra skirtingo amžiaus žmonių, tai yra daug sunkiau. Reikia derinti bendruomenės narių požiūrius ir priimtinumą.
Siekiant jaunimo mūsų bažnyčiose, galimą keisti susirinkimų, šlovinimo, pamokslų ar mokymo formas, būdus, galvoti nauja alternatyvas tradicinėm formom. Dievo Žodis turi būti pritaikomas mūsų laikams, tačiau jokiu būdu ne priderinamas ir netraktuojamas taip, kad lengviau būtų gyventi, kaip sakiau - pasaulis neturi diktuoti kokia turi būti krikščionybė. Nes jaunimo gausos mūsų bendruomenėje mes galime pasiekti ir skelbiant laisvė: nežiūrint griežtai į nesutuoktinius ryšius, svaigalų vartojimą ir pan.; tokiu būdu mes turėsime daugybę jaunimo, tačiau tada mes skelbsime ne laisvė Kristuje, laisvė savo geismuose. Štai ką turiu omeny kalbėdamas apie Biblinio mokymo neliečiamumą. Kip Bibliją sako Apr.22:18-19: „Aš pareiškiu kiekvienam, kuris klauso šios knygos pranašystės žodžių: „Jeigu kas prie jų ką pridės – Dievas jam pridės aprašytų šioje knygoje negandų. Ir jeigu kas atims ką nors nuo šios pranašystės knygos žodžių – Dievas atims jo dalį nuo gyvybės medžio ir šventojo miesto, kurie aprašyti šitoje knygoje“.“
Tai štai tokios mintys šia tema.
Dar reikėjo kūrybinį darbą padaryti: sukūrti giesmę kuri galėtų "kalbėti" jaunimui.
Tai kažkas išėjo...
Staiga pasaulis apsisuko
O kas įvyko nežinai...
Prasmės gyvent grandis nutrūko
Ir saulės šviesos nematai.
Ir mintys kyla: Kam gyventi?
Ir kam save čia tau kankint?
Galbūt kažkur Tenai galėsi
Ramybę, poilsį patirt...
Bet NE! - Sustok! – Tai tik apgaulė,
Ne viskas taip yra blogai:
Galėsi dar patirti laimę
Kreipkis į Jėzų būtinai.
Nes būtent Jis tave pamilo
Ir mirė vietoje tavęs,
Kad tu dabar džiaugsme gyventum
Ir nebetrokštumei mirties!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą