Nuo laikų pradžios niekada nebuvo kito asmens, tokio kaip aš. Niekas neturi mano šypsenos.
Niekas neturi mano akių, mano nosies, mano plaukų, mano rankų, mano balso. Aš esu vienintelis.
Nerasite nė vieno, kurio rašysena būtų kaip mano.
Niekas neturi mano skonio – maistui, muzikai, menui. Niekas nemato pasaulio taip kaip aš.
Niekada nebuvo kito žmogaus, kuris juoktųsi kaip aš, kuris verktų kaip aš. O tai, iš ko aš juokiuosi ar dėl ko verkiu, niekada vienodai neprajuokins ar nepravirkdys ko nors kito.
Jokioje situacijoje niekas kitas nesielgs visiškai taip kaip aš. Aš esu unikalus.
Iš visos kūrinijos tik aš vienas turiu tik man vienam skirtus sugebėjimus. Žinoma, visuomet atsiras kažkas, kuris sugebės daryti geriau nei aš, tačiau niekas visame pasaulyje nepakartos mano talentų, idėjų, sugebėjimų ir jausmų visumos. Panašiai kaip orkestro instrumentai – kai kurie gali išsiskirti, tačiau nei vieno garsas neprilygs jų grojamos simfonijos garsui. Aš esu simfonija.
Per visą amžinybę niekas niekada neatrodys, nekalbės, nevaikščios, nemąstys ir nedarys bet kurio veiksmo taip kaip aš. Aš esu ypatinga retenybė.
Dėl šios didelės ir retos vertės man nereikia mėgdžioti kitų. Aš priimu ir – tai, netgi didžiuojuosi, - savo skirtingumu.
Esu unikalus. Pradedu suprasti, jog tai nėra joks atsitiktinumas, kad toks esu. Pradedu matyti, kad Dievas sukūrė mane tokį labai ypatingam tikslui. Jis tikriausiai turi man ypatingą užduotį, kurios niekas kitas negali padaryti geriau už mane. Iš milijardų kandidatų tik vienas yra tinkamas, tik vienas turi reikalingų savybių komplektą. Tas vienintelis esu aš. Todėl, kad...esu ypatingas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą