Visi mes buvome kažkada jauni, kai kurie iš mus vis dar esame jauni, o kiti dar tik bus jauni. Kaip bebūtų visi pereiname šį gyvenimo etapą.
Kas yra jaunystė? Tai laikas, kai be perstojo ir nepailstamai norisi kartoti, kad gyvenimas yra nuostabus. Jaunystė – tai kak mums atrodo, kad visos dienos bus tokios kaip dabar, kad plaukai visada bus tokie tamsūs, o energija ir jėgos rankose bei kojose visada užteks, kad pereit be sustojimo visą pasaulį. Tai laikas, kai ,rodos, gali pakeisti visą pasaulį, padaryti jį gražesniu, spalvingesniu, geresniu.
Galų gale jaunystė, tai kada širdyje plaka karšta širdis, pripildyta jausmų ir emocijų, o protas verda idėjomis, mintimis, planais ir sumanymais. Tai laikas kurti, galvoti, gyventi ir tarnauti Dievui, būtent Jam. Nes kas jeigu ne Jis, dovanojo mums šiuos nuostabius džiaugsmo metus, didžiulės energijos ir geros nuotaikos metus?
Žinote, dažniausiai kai žmonės mąsto apie jaunystę, tai manoma kad jaunu žmogumi būti yra lengva. Atrodo, kad šis gyvenimo periodas yra toks neatsakingas ir nutrukgalviškas. Ajajai, kiek čia yra netiesos!
Juki iš tiesų jaunystė – tai laikas, kai aš galiu padėti teisingą gyvenimo pamatą, kuris nepasijudins per visas mano gyvenimo dienas. Iš pirmo žvilgsnio daugelis jų atrodo gana patrauklūs. „Tegu šeima būna pirmoje vietoje,“ – sako vieni. „Dek visas pastangas į išsilavinimą, laikui einant tai atsipirks,“ – teigia kiti. „Dirbk, netingėk, užsidirbk ir užtikrink savo ir vaikų klestėjimą,“ – teigia tretieji. Juk neblogi pasiūlymai, ar ne?
Mt. 19:16-22
Norėčiau kad pamąstytume ties šiuo pasakojimu.
Mes čia sutinkame jauna žmogų, kuris ateina pas Jėzų su klausimu. „Mokytojau, ką gera turiu daryti, kad įgyčiau amžintąjį gyvenimą?“ Koks šaunus klausimas. Kai mes vėliau matome iš pasakojimo, tai šis jaunas žmogus ne tiek norėjo sužinoti atsakymą, kiek norėjo pasitikrinti ar jis geram kelyje. Jis norėjo padaryti kažką „gero“ ir tokiu būdu užsitarnauti sau amžinąjį gyvenimą.
Gal ir neblogas noras. Bet ką mes matome Jam atsako Jėzus Kristus?
(17) Jis atsakė: „Kam manęs klausi apie gera? Vienas tėra Gerasis! O jei nori įeiti į gyvenimą, laikykis įsakymų.“ Jėzus atsako: Tu nori padaryti kažką tokio gero, kad užsitarnauti sau amžiną gyvenimą? Žmogau, ką tu gero gali padaryti? Biblija mums sako, kad mūsų teisumas, mūsų „gėris“ Dievui yra viso labo purvini drabužiai, kuriuos mes kartais apsirengiame ir pradedame galvoti, kad esame šventieji. Todėl Jėzus pabrėžia, kad yra tik vienas iš tiesų geras – tai pats Aukščiausiasis. Tu darydamas gera neužsitarnausi gyvenimo, nes vis tiek netapsi toks pats kaip Dievas.
Ir tęsdamas Jėzus sako, kad jei vis dėlto nori įeiti į gyvenimą, tai vykdyk Dievo įsakymus. Ne tik Senasis Testamentas, bet ir Naujasis yra pripildytas įvairių įsakymų. Ir Biblija yra gyvenimo vertinimo knyga – ji pateikia, ką turėtum daryti, kad turėtum palaiminimą, ir ką pasirinkdamas tu gausi prakeikimą. Todėl yra svarbu vykdyti Dievo Įsakymus.
Ir kaip mes matome toliau, šis jaunas žmogus vykdė tai.
18 Tas paklausė: „Kokių?“ Jėzus atsakė: „Nežudyk, nesvetimauk, nevok, melagingai neliudyk; 19 gerbk savo tėvą ir motiną; mylėk savo artimą kaip save patį.“ 20 Jaunuolis tarė: „Aš viso to laikausi. Ko dar man trūksta?“
Žinote, aš kartais pamąstau kam jis to klausė? Juk jis kaip ir buvo teisus žmogus. Ar Jis norėjo, kad Jėzus pasakytų: „Ką? Vykdai? Ooo, tai tu jau vertas dangaus...“ Ar jis norėjo, kad Jėzus jį pagirtų prieš kitus žmones? O gal jis vykdydamas įstatymą vis dar jautė kažkokį trūkumą savo širdyje? Belieka spėlioti, nes mes žinome, kad kai esame su Dievu ir vykdome Jo valią, gyvenimas neturi trūkumų.
Senojo Testamento laikais buvo nemažai taisyklių, kurių laikydamasis žmogus galėjo išlikti teisus prieš Dievą. Tačiau Biblija mums kalba apie tai, kad Įstatymo tikslas buvo parodyti žmogui tą, kad jis nu niekaip nesugeba viso to laikytis iš karto. Per daug mūsų prigimtis yra sugadinta ir nuodėmė mus tykoja kiekviename žingsnyje. Todėl Jėzus mirdamas ant kryžiaus parodė malonės kelią. Kad kiekvienas žmogus galėtų būti išgelbėtas net kai jam nepavyksta išpildyti visko, kas reikalaujama.
Kaip bebūtų gaila, bet kartais mes norime grįžti prie Senojo Testamento kelio.
Šis jaunuolis žinojo taisykles, ką jis turi padaryti, kad užsitarnauti gyvenimą. Jis žinojo taisykles ir jas vykdė. Kaip dažnai mes panašūs į jį. Vaikai ir jaunimas, užaugantis bendruomenėse puikiai žino teisingus atsakymus į praktiškai visus klausimus. Mes žinome, kas yra atgaila, krikštas. Mes žinome, kas yra šventas gyvenimas. Taip pat ir žmonės, kurie ilgesnį laiką yra bendruomenėse. Ir mes žinome, kad tai padarę turėtume turėt amžiną gyvenimą. Ir tada kai mūsų paklausia: Kiek laiko esi tikintis? Mes atsakome: Nuo vaikystės.
Tokiu buvo ir jaunuolis iš mūsų pasakojimo. Taigi, jis ėjo į dangų...
Pažiūrėkime ką Jam atsakė Jėzus. 21 Jėzus atsakė: „Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane.“ 22 Išgirdęs tuos žodžius, jaunuolis nuliūdęs pasišalino, nes turėjo daug turto.
Ou-ou.. Kristus jo nepagyrė... Nors be abejonės šis jaunas žmogus darė labai daug. Kristus jam iškelia dar vieną reikalavimą.
Ne, mes neturėtume manyti, kad Dievas niekada nepatenkintas tuo ką mes darome ir reikalauja vis daugiau. Ne. Tiesiog Dievas mato tavo širdį. Jėzus žinojo, kad šis žmogus yra doras, tik vienintelė jo problema neteisingose prioritetuose.
Tais laikais buvo manoma, kad jeigu žmogus yra turtingas, tai reiškia, kad jis yra teisus ir Dievas jį laimina. Bet Jėzus taip nemanė. Jėzus, būdamas Dievas metė jaunuolio širdį. Jis matė, kad šis žmogus teikia pirmenybę turtui, finansiniams dalykams. Dėl to, Jis pasiūlė išdalinti savo turtą ir sekti paskui Jėzų. Jėzus prakalbo apie tai, kas buvo šiam žmogui skaudžiausia.
Žinote, Dievas tyria ir mūsų mintis, tikslus, pastangas. Jis mato kaip mes vykdome taisykles, Jis mato ar tame yra mūsų širdis, ar tiesiog žinojimas kad taip reikia daryti.
Biblija sako: Mylėk Viešpatį Dievą visu savo protu, siela ir jėgomis. Nelieka meilės turtams. Dievas žino, prie ko tu šiandiena esi prisirišęs. Dievas žino, kas trukdo tau tapti tobulu. Dievas nori, kad tu visiškai galėtum pašvęsti save Jam. Kad tu nugalėtum tuos dalykus, kurie suriša tau rankas, kurie nukreipia tavo žvilgsnį nuo Kristaus į tai, kas žemiška.
Gyvenimas yra kaip tiltas. Išmintingas žmogus pereis šį tiltą, bet nepradės statyti ant jo namo. Pamąstykime kam savo gyvenime mes skiriame daugiausiai laiko. Ar tai Dievas? Ar tai mokslai? Ar tai mėgstamiausi užsiėmimai? Kompas, chatas, sportas, šeima, mokslai, draugystės, linksmybės, darbinė veikla, kartais net tarnavimas? Galima net tarnauti tarnavimui, bet ne Dievui. Daug dalykų gali tapti mūsų stabu, kuris neleis pilnai atsiduoti Dievui.
Bet Dievas turi jėgą sutvarkyti mūsų gyvenimus. Mums reikia tiesiog ištirti save ir radus pripažinti, kame dar nesame tobuli ir kas mums trukdo galūtinai pašvęsti save Dievui. Deja, dažnai tam kad padėti mums, Dievui tenka kirsti ten, kur mums skaudžiausia. Tačiau jei taip atsitiko mes galime drąsiai žinoti, kad tai įvyko tik tam, kad mes galėtume patirti didesnę laimę galūtinai atsidavus Jėzui.
Todėl mano palinkėjimas šįryt toks ir būtų: kad būtumėte tobuli, o jei tokie nesate, kad išgirstumėte Jėzaus balsą, kuris nurodys ką jums reikia prarasti, kad ištikimai sektumėte paskui Jį.
Būkite palaiminti broliai ir seserys.
LEBBS jaunimo konferencija
2008 02 15-17, Vilnius
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą